LBS statutas

 

1. Bendrosios nuostatos
1.1. Šis statutas reglamentuoja Lietuvos buriuotojų  sąjungos (toliau tekste - Sąjunga) veiklą.
1.2. Sąjunga yra viešasis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, savanoriškos narystės pagrindu vienijantis fizinius ir juridinius asmenis, kultivuojančius, propaguojančius bei
remiančius buriavimą Lietuvoje.
1.3. Sąjunga veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia šiuo statutu.
1.4. Sąjunga turi savo simboliką, antspaudą  su pavadinimu, sąskaitas kredito įstaigose.
1.5. Sąjungos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.
1.6. Sąjungos veiklos laikotarpis neribotas.
1.7. Sąjungos buveinė įsikūrusi Vilniuje, S. Žukausko g. 27–25.
1.8. Sąjunga tęsia Lietuvos buriuotojų sąjungos, veikusios 1935–1940 metais (nuo 1935 metų ISAF–Tarptautinės buriavimo federacijos narės), Lietuvos buriavimo federacijos veiklą bei tradicijas.
1.9. Sąjungos struktūros pagrindu yra oficialiai registruoti buriuotojų klubai, jachtų klasių asociacijos, buriavimo sporto mokyklos ir įstaigos bei kitos organizacijos ir įmonės, kurių veikla yra susijusi su buriavimu.


2. Sąjungos tikslai, veiklos sritys ir rūšys
2.1. Sąjunga įsteigta bendriems Sąjungos narių poreikiams ir tikslams tenkinti ir įgyvendinti, siekiant sukurti kuo geresnes sąlygas buriavimo plėtrai Lietuvoje.
2.2. Sąjungos veiklos tikslai yra:
- koordinuoti Sąjungos narių veiklą;
- suvienyti Lietuvos buriuotojus bendrų problemų sprendimui;
- skatinti Sąjungos narių buriuotojišką  veiklą, kelti buriuotojų kvalifikaciją;
- atstovauti Sąjungos narių interesams ir juos ginti viešojo administravimo institucijose;
- bendradarbiauti su kitomis giminingomis Lietuvos bei užsienio sportinėmis organizacijomis;
- skatinti ir remti vaikų bei jaunimo užsiėmimą buriavimu;
- populiarinti buriavimą.
2.3. Sąjunga gali turėti ir įgyti civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, bei vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja šiam statutui.
2.4. Sąjungos veiklos sritys:
- Sportinė-organizacinė veikla;
- ūkinė-komercinė veikla;
- informacijos kaupimas, analizė ir savo veiklos propagavimas.
2.5. Sąjungos veiklos rūšys: burlaivių laivavedžių mokymas ir diplomavimas, sportinių jachtų registravimas, sportinių renginių organizavimas, gamyba, paslaugų teikimas, įvairių prekių pirkimas ir pardavimas, statyba, turto nuoma ir panauda, kita įstatymais nedraudžiama komercinė-ūkinė veikla, iš kurios galima gauti pajamų Sąjungos tikslams įgyvendinti.
2.6. Sąjunga, kiek leidžia galimybės, užtikrina Lietuvos buriavimo sporto rinktinių sudarymą, aprūpinimą, rengimą ir jų dalyvavimą Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio, Europos čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose.


3. Sąjungos nariai, jų teisės ir pareigos
3.1. Sąjunga vienija kolektyvinius narius ir pavienius fizinius asmenis.
3.2. Sąjungos kolektyviniais nariais gali būti oficialiai Lietuvoje įregistruoti buriuotojų  klubai, jachtų klasių asociacijos, buriavimo sporto mokyklos ir įstaigos bei kitos organizacijos ir įmonės, kurių veikla susijusi su buriavimu. Sąjungos nariais šiu organizacijų nariai, dalyviai ar darbuotojai tampa tik sumokėję nustatytą narystės mokestį.
3.3. Sąjungos nariais taip pat gali būti pavieniai fiziniai asmenys, nepriklausantys Sąjungos kolektyviniams nariams, kurie turi bendrus kaip ir Sąjunga tikslus.
3.4. Sąjungos nario fizinio asmens nei minimalus, nei maksimalus amžius neribojamas. Fizinis asmuo, sulaukęs 18 metų, turi būti veiksnus. Už jaunesnius kaip 14 metų asmenis prašymus tapti Sąjungos nariais pateikia jų tėvai arba globėjai. Jaunesni nei 18 metų asmenys Sąjungoje gali įgyti teises ir pareigas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
3.5. Sąjungos narys turi tokias teises:
- rinkti delegatus į suvažiavimą ar konferenciją;
- dalyvauti ir balsuoti Sąjungos suvažiavime ir konferencijoje;
- rinkti ir būti išrinktam į Sąjungos valdymo bei kitus organus;
- naudotis Sąjungos teikiamomis paslaugomis;
- susipazinti su Sąjungos dokumentais, gauti visą Sąjungos turimą informaciją apie jos veiklą;
- dalyvauti Sąjungos veikloje, jos rengiamuose renginiuose;
- propaguoti Sąjungos tikslus;
- naudotis Sąjungos sukaupta informacija;
- teikti pasiūlymus dėl Sąjungos veiklos;
- raštu įgalioti kitą Sąjungos narį balsuoti už jį suvažiavime ir atlikti kitus veiksmus;
- naudotis Sąjungos simbolika;
- nustatyta tvarka naudotis Sąjungos turtu;
- išstoti iš Sąjungos.
3.6. Sąjungos narys turi šias pareigas:
- laikytis Sąjungos statuto;
- dalyvauti Sąjungos veikloje;
- laiku ir tinkamai mokėti nustatytus nario ir kitus mokesčius;
- savo elgesiu ir veikla didinti Sąjungos teigiamą vaidmenį visuomenėje;
- pranešti Sąjungos generaliniam sekretoriui savo duomenis korespondencijai, telefono numerius bei jų pasikeitimus;
- nevykdyti kenkiančios Sąjungai veiklos.
3.7. Sąjungoje gali būti garbės narių.
3.8. Sąjungos narių sąrašą tvarko Sąjungos generalinis sekretorius.


4. Sąjungos narių priėmimo, išstojimo ir pašalinimo tvarka ir sąlygos
4.1. Sąjungos nariu tampa asmuo po to, kai jo kandidatūrai pritaria Sąjungos Taryba ne mažesniu nei 2/3 visų Tarybos narių sprendimu ir asmuo per nustatytą terminą sumoka stojamąjį bei tų metų einamąjį mokestį. Asmuo, per nustatytą terminą nesumokėjęs minėtų mokesčių, laikomas atsisakiusiu ketinimo tapti Sąjungos nariu. Praįymai dėl narystės paduodami raštu generaliniam sekretoriui.
4.2. Stojamojo ir nario mokesčio dydį ir mokėjimo tvarka nustato Taryba. Sąjungos garbės nariai atleidžiami nuo stojamojo ir nario mokesčio.
4.3. Visi Sąjungos nariai turi lygias teises.
4.4. Narystės Sąjungoje netekimas: - nario neveiksnumo atveju; - savanoriško nario išstojimo atveju, raštu pateikus prašymą generaliniam sekretoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 dienų išbraukia jį iš narių sąrašų; - Tarybos narių 2/3 balsų daugumos sprendimu, kai nustatyta nario vykdyta bet kokia Sąjungos statutą pažeidžianti veikla arba Statuto bei kitų naryste Sąjungoje reglamentuojančių dokumentų reikalavimų nevykdymas;
4.5. Nario prašymu, Tarybos narių 2/3 balsų daugumos sprendimu narystė gali būti sustabdyta iki konkretaus termino arba įvykio.
4.6. Narystė Sąjungoje pasibaigia: - Sąjunga likvidavus; - Likvidavus juridinį asmenį–Sąjungos narį; siuo atveju fiziniai asmenys, buvę likviduoto juridinio asmens nariais, išlieka LBS nariais, jeigu yra sumokėję LBS nario mokestį. - Fiziniam asmeniui mirus.
4.7. Visi netekę narystės Sąjungoje Statuto 4.4 ir 4.6 punktu pagrindais (išskyrus Sąjungos likvidavimą) bei jų palikuonys arba teisių perėmėjai neturi teisės pretenduoti į Sąjungos daiktus, pinigus ir vertybinius popierius, kitą turtą bei turtines ir neturtines teises, intelektinės veiklos rezultatus, informaciją, veiksmų rezultatus, taip kitas turtines ir neturtines vertybes. Sumokėti stojamieji ir nario mokesčiai negrąžinami visais atvejais.


5. Informacijos apie Sąjunga pateikimo nariams tvarka
5.1. Visa būtina su Sąjungos veikla susijusi vieša informacija skelbiama Sąjungos internetiniame tinklalapyje. Už šios informacijos paskelbimą nustatytais terminais ir tvarka atsako generalinis sekretorius.
5.2. Sąjungos nariui pareikalavus, generalinis sekretorius ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: Sąjungos statuto, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, Sąjungos veiklos ataskaitų, revizijų ataskaitų, Sąjungos narių sąrašo, suvažiavimų, konferencijų ir Tarybos posėdžių protokolų  ar kitų dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus.
5.3. Sąjungos dokumentai, jų kopijos ar kita informacija nariams pateikiama atlygintinai. Atlyginimas negali viršyti šių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo išlaidų.


6. Sąjungos turtas, pajamos ir jų kontrolės tvarka
6.1. Sąjungai nuosavybės ir kitokiomis bet kokiomis teisėmis gali priklausyti daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės ir neturtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.
6.2. Sąjunga gali nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomu turtu ir lėšomis disponuoti, valdyti bei naudoti, siekiant įgyvendinti šiame statute numatytus Sąjungos veiklos tikslus.
6.3. Sąjungai nuosavybės teise priklausančio turto savininko bei kito turto valdytojo funkcijas įgyvendina Taryba. Dalį šių funkcijų, susijusių su einamųjų Sąjungos reikalų tvarkymu, Taryba savo sprendimu deleguoja prezidentui ir generaliniam sekretoriui nuolatinai iki kadencijos pabaigos. Dėl kitų reikalų, kuriais įgyjamas ar perleidziamas turtas, turtinės ir neturtinės teisės bei prisiimamos prievolės Sąjungos vardu, sprendžia Taryba, suteikdama teisę ir įgaliojimus konkrečiam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus.
6.4. Sąjungos pajamų šaltiniai: - nario mokesčiai; - pajamos iš vykdomos veiklos; - skolintos lėšos, fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas; - kitas teisėtai įgytas turtas ir lėšos.
6.5. Visos Sąjungos pajamos ir turtas naudojami šiame statute numatytiems Sąjungos veiklos tikslams pasiekti.
6.6. Turto ir pajamų panaudojimą Sąjungoje, veiksmų ir sudarytų sandorių teisėtumą bei jų atitikimą Sąjungos tikslams kontroliuoja Sąjungos Revizijos komisija.
6.7. Revizijos komisija renkama suvažiavimo 4 metų kadencijai. Revizijos komisijos nariai iš savo gretų išsirenka pirmininką, kuris organizuoja komisijos darbą.
6.8. Revizijos komisija ir jos nariai privalo: - tikrinti Sąjungos metinę finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės-finansinės veiklos dokumentus; - atlikti bet kokius Sąjungos buhalterinės-finansinės veiklos patikrinimus Sąjungos nariu suvažiavimo, konferencijos ar Tarybos pavedimu; - Sąjungos narių suvažiavime ar konferencijoje pateikti Sąjungos finansinės veiklos patikrinimo metu ataskaitą; - saugoti Sąjungos paslaptis, kurias sužino kontroliuodama jos veiklą;
6.9. Sąjungos nariams, prezidentui, Tarybai ir jos nariams draudžiama trukdyti Revizijos komisijos darbą, Taryba ir generalinis sekretorius privalo užtikrinti visų Sąjungos dokumentų pateikimą Revizijos komisijai.


7. Sąjungos organai
7.1. Sąjungos organai yra Sąjungos narių suvažiavimas ir konferencija. Sąjungos valdymo organai yra prezidentas ir Taryba. Sąjungoje taip pat yra generalinis sekretorius ir garbės teismas. Kontrolės funkcijas Sąjungoje atlieka Revizijos komisija.   

Sąjungos narių suvažiavimas

7.2. Sąjungos narių suvažiavimas yra aukščiausias Sąjungos organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Suvažiavime dalyvauja ir turi sprendžiamojo balso teisę kolektyvinių narių delegatai, pavieniai fiziniai asmenys Sąjungos nariai ir garbės nariai bei valdymo organų nariai. Suvažiavimai Tarybos sprendimu šaukiami kas dvejus metus, per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Tarybos sprendimu arba 1/2 visų Sąjungos narių reikalavimų gali būti šaukiami neeiliniai suvažiavimai.
7.3. Suvažiavimas: - keičia Sąjungos statutą; - renka ir atšaukia valdymo organus bei jų narius; - renka ir atšaukia kitų kolegialių organų narius; - tvirtina Sąjungos metinę finansinę atskaitomybę; - priima sprendimą dėl Sąjungos pertvarkymo ar pabaigos; - priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu; - priima sprendimą dėl Sąjungos filialo ar atstovybės steigimo; - priima sprendimą dėl garbės nario vardo suteikimo; - sprendžia kitus Sąjungos veiklos klausimus, jeigu jie įstatymo ar šio statuto nepriskirti kitų Sąjungos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.
7.4. Suvažiavimas laikomas teisėtu ir gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 kolektyvinių Sąjungos narių išrinktų delegatų.
7.5. Kai suvažiavimas priima sprendimus, kiekvienas Sąjungos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems Sąjungos nariams jis atstovauja.
7.6. Suvažiavimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gautą daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis), išskyrus sprendimus dėl statuto pakeitimo ir Sąjungos pertvarkymo ar pabaigos, kuriems priimti reikia ne maziau kaip 2/3 suvažiavime dalyvaujančių ir atstovaujamų narių balsų.
7.7. Balsavimas suvažiavime yra atviras. Slaptai balsuojama, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 1/2 suvažiavime dalyvaujančių balsų.
7.8. Apie eilinį suvažiavimą Taryba privalo pranešti kiekvienam Sąjungos nariui raštu ir paskelbti Sąjungos internetiniame tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki suvažiavimo dienos. Pranešime turi būti nurodyta suvažiavimo data, vieta, laikas bei darbotvarkė.
7.9. Jeigu suvažiavime nėra kvorumo, ne vėliau kaip po 30 dienų turi būti šaukiamas pakartotinis suvažiavimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio suvažiavimo darbotvarkės klausimais nepriklausomai nuo dalyvaujančių narių skaičiaus. Šaukiant pakartotinį suvažiavimą, nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki suvažiavimo.
7.10. Delegatai į suvažiavimą renkami Sąjungos kolektyvinių narių visuotiniuose susirinkimuose ar kituose ju funkcijas atliekančiuose susirinkimuose iš savo narių, sumokėjusių LBS nario mokestį, pagal normą: 1 delegatas, esant narių skaičiui iki 20; renkami 2 delegatai, esant narių skaičiui iki 30; renkami 3 delegatai, esant narių skaičiui iki 40 ir t.t.. Delegatų rinkimuose gali dalyvauti ir būti išrinkti tik Sąjungos nariai. Kiekvienas delegatas suvazžavimo mandatinei komisijai privalo pateikti protokolą arba jo išrašą, kuriame nurodoma, ką jis atstovauja, kiek Sąjungos narių dalyvavo balsavime ir kiek balsų jis turi.

Konferencija

7.11. Konferencija turi ribotas visuotinio narių susirinkimo teises.
7.12. Konferencija šaukiama tais metais, kai nevyksta suvažiavimas.
7.13. Konferencijos šaukimui bei vedimui taikomi tie patys reikalavimai ir taisyklės, kaip ir suvažiavimui su žemiau nurodytomis išimtimis.
7.14. Konferencija: - keičia statutą tik vykdant įstatymų imperatyvius reikalavimus; - tvirtina metinę finansinę atskaitomybę; - renka kolegialių valdymo ar kitų organų narius vietoj pasitraukusiųjų; - sprendzia ir kitus Sąjungos veiklos klausimus, jeigu jie įstatymo ar šio statuto nepriskirti suvažiavimo, kitų Sąjungos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.
7.15. Delegatai į konferenciją renkami pagal normą: 1 delegatas, esant narių skaičiui iki 30; renkami 2 delegatai, esant narių skaičiui iki 40; renkami 3 delegatai, esant narių skaičiui iki 50 ir t.t.

Prezidentas

7.16. Prezidentas yra vienasmenis 4 metų kadencijai suvažiavimo renkamas valdymo organas.
7.17. Prezidentas: - atstovauja Sąjungai; - šaukia Tarybos posėdžius; - pirmininkauja Tarybos posėdžiams; - tvirtina Tarybos posėdžių darbotvarkę; - vadovauja Sąjungos generaliniam sekretoriui ir viceprezidentams; - sudaro darbo sutartį su generaliniu sekretoriumi;

Taryba

7.18. Taryba yra kolegialus 4 metų kadencijai suvažiavimo renkamas valdymo organas. Taryboje yra 9 nariai: Prezidentas pagal pareigas bei dar 8 renkami asmenys.
7.19. Tarybos nariai renkami balsuojant už kiekvieną kandidatą atskirai. Tarybos nariais išrenkami daugiausiai balsų surinke kandidatai.
7.20. Tarybos nariai savo kadencijos laikotarpiui iš savo gretų prezidento teikimu renka Sąjungos generalinį sekretorių ir du viceprezidentus. Taryba turi teisę atšaukti generalinį sekretorių.
7.21. Tarybos posėdžiai šaukiami prezidento arba ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių iniciatyva. Tarybos posėdžių per kalendorinius metus turi įvykti ne mažiau kaip 4. Tarybos posėdžiai atviri Sąjungos nariams.
7.22. Tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas Tarybos darbo reglamentas.
7.23. Taryba: - sprendžia visus klausimus dėl Sąjungos veiklos, išskyrus tuos, kurie priskirti suvažiavimo ir konferencijos kompetencijai; - priima ir šalina narius; - nustato prezidento ir generalinio sekretoriaus kompetencijos ribas disponuojant Sąjungos turtu ir lėšomis bei prisiimant prievoles; - tvirtina varžybų ir kitų renginių sąmatas, kai jų dydis viršija prezidento ar generalinio sekretoriaus nustatytas ribas; - tvirtina dokumentų projektus, teikiamus tvirtinti suvažiavimui ar konferencijai; - sudaro nuolatines ar laikinąsias komisijas, tvirtina jų reglamentą; - sprendžia buriuotojų kvalifikacijos ir diskvalifikacijos klausimus;

Generalinis sekretorius

7.24. Generalinis sekretorius yra vienasmenis 4 metų kadencijai Tarybos renkamas valdymo organas.
7.25. Generalinis sekretorius: - organizuoja nuolatinę Sąjungos veiklą; - atstovauja Sąjungai savo kompetencijos ribose; - organizuoja ir kontroliuoja prezidento ir Tarybos pavedimu ir sprendimu vykdymą; - užtikrina Sąjungos ūkinės-finansinės veiklos teisėtumą bei finansinės atskaitomybės sudarymą; - organizuoja pasiruošimą bei šaukimą Sąjungos suvažiavimų, konferencijų, Tarybos posėdžių; - pateikia valstybės institucijoms būtinus ir privalomus duomenis apie Sąjungą ir jos veiklą; - tvarko Sąjungos narių apskaitą; - pasiraso Sąjungos mokestinius dokumentus; - sudaro darbo sutartis su Sąjungos samdomais darbuotojais;


8. Garbės teismas
8.1. Garbės teismas iš 5 narių renkamas suvažiavime 4 metų kadencijai.
8.2. Garbės teismas dirba pagal atskirą, Tarybos patvirtintą reglamentą.
8.3. Garbės teismas nagrinėja bylas pries Sąjungos narius dėl Sąjungos statuto, narių teisių ar buriuotojų etikos pazeidimų;
8.4. Į garbės teismą su pareiškimu gali kreiptis Sąjungos narys, valdymo ar kitas organas.
8.5. Garbės teismo sprendimai privalomi visiems nariams ir Sąjungos organams nuo jų priėmimo dienos.
8.6. Garbės teismo sprendimus gali perziūrėti tik Sąjungos suvažiavimas.
8.7. Garbės teismo nariai negali būti kitų renkamų Sąjungos organų nariai.


9. Sąjungos pertvarkymas ir pabaiga
9.1. Sąjunga pertvarkoma, pasibaigia (reorganizuojama ar likviduojama) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka.
9.2. Jeigu Sąjungoje liko mažiau negu trys nariai, per 30 dienų apie tokį sumažėjimą Sąjunga praneša Juridinių asmenų registrui.


10. Sąjungos filialai ir atstovybės
10.1. Sąjunga turi teisę steigti filialus ir atstovybes. Filialai ar atstovybęs – tai Sąjungos padaliniai, turintys atskiras buveines ir administraciją, jie nėra juridiniai asmenys ir veikia Sąjungos kaip juridinio asmens vardu pagal Sąjungos įstatus ir savo nuostatus, patvirtintus Sąjungos suvažiavimo.
10.2. Sprendimus dėl filialo ar atstovybės steigimo, nuostatų patvirtinimo ir veiklos nutraukimo priima Sąjungos suvažiavimas.


11. Statuto keitimas
11.1. Suvažiavimas ar konferencija (savo kompetencijos ribose) ne mažesne kaip 2/3 balsų dauguma priima nutarimus priimti, papildyti ar keisti statutą.
11.2. Sąjungos pakeistą statutą pasirašo prezidentas.
11.3. Statuto pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

 


Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas
Robertas Dargis